LITHUANIA
Lietuva
|
Some
scholars believe that the pagan Liths, or Lithuanians, may have settled along
the Nemen as early as 1500 B.C.. Others believe they migrated to the Baltic area
about the beginning of the 1st century AD. The first written occurrence of
the name of Lithuania has been traced to the Quedlinburg Annals and dated to
9 March 1009. The passage reads:
Sanctus Bruno qui
cognominatur Bonifacius archepiscopus et monachus XI. suć conuersionis anno
in confinio Ruscić et Lituć a paganis capite plexus cum suis XVIII, VII. Id.
Martij petijt coelos.
“[In 1009] St. Bruno, an
archbishop and monk, who was called Boniface, was slain by Pagans during the
11th year of this conversion at the Rus and Lithuanian border, and along with
18 of his followers, entered heaven on March 9th] ” With the
rise of the medieval lords in adjacent Prussia and Russia, Lithuania was
constantly subject to invasion and attempted conquest. As a result, a loose
federation of Lithuanian tribes was formed in the early Middle Ages. In the
13th cent. the Livonian Brothers of the Sword and the Teutonic Knights
conquered the region now comprising Estonia, Latvia, and parts of Lithuania.
To protect themselves against the Knights, who pressed them from the north
and the south, the Lithuanians formed (13th cent.) a strong unified state. In the
early 13th century, various pagan Baltic tribes, began to organize themselves
into a state - the Grand Duchy of Lithuania. By the 1230s, Mindaugas emerged
as the leader of the Grand Duchy. In 1249, an internal war erupted between
Mindaugas and his nephews Tautvilas and Edivydas. As each side searched for foreign allies,
Mindaugas succeeded in convincing the Livonian Order not only to provide
military assistance, but also to secure for him the royal crown of Lithuania
in exchange for his conversion to Catholicism and some lands in western
Lithuania. The status of a kingdom was granted on July 17, 1251, when the Bishop of Chełmno was ordered to crown Mindaugas by Pope Innocent IV. Two years later,
Mindaugas and his wife Morta were crowned as the King and Queen of Lithuania.
In 1255, Mindaugas received permission from Pope Alexander IV to crown his
son as King of Lithuania. The
coronation and the alliance with the Livonian Order allowed a period of peace
between Lithuania and Livonia. During that time the Lithuanians expanded
east, while Livonia attempted to conquer Samogitia. Enticed by his nephew Treniota, Mindaugas broke the peace after the Order
was defeated in the Battle
of Skuodas in
1259 and Battle
of Durbe in 1260.
Treniota's influence grew as he waged a war against the Order and his
priorities began to diverge from those of Mindaugas. The conflict resulted in
assassination of Mindaugas and two of his sons in 1263. The country reverted
to paganism and its status as a kingdom was lost. The state survived as the
Grand Duchy of Lithuania and the subsequent monarchs are known as Grand Dukes
as they could not be crowned as kings until they converted to Christianity
(the Christianization of Lithuania occurred only in 1387. |
|||
|
The grand
dukes Gediminas (1316-’41) and his son Algirdas (1345-‘77), expanded their territories
at the expense of the neighboring Russian principalities, which were weakened
by the Mongol invasion. Lithuania became one of the largest states of
medieval Europe, including all of what is now Belarus, a large part of
Ukraine, and sections of European Russia; at its furthest extent it touched
the Black Sea. Jogaila,
the son of Algirdas, succeeded his father in 1377. In 1386 he married
Jadwiga, queen of Poland, and, after accepting Christianity, was crowned
Wladyslaw II Jogaila, king of Poland. Jogaila's cousin, Vytautas, revolted
against him in 1390, and two years later Jogaila recognized him as vice
regent in Lithuania. Vytautas made the grand duchy into a prestigious state,
and in 1401 Jogaila created him a duke; together, the reconciled cousins
decisively defeated the Teutonic Knights in 1410 at Tannenberg and Novgorod. In 1447,
under Casimir IV, the son of Jogaila, Lithuania and Poland were permanently
allied. From 1501, with the accession of Casimir's son, Alexander I, the
countries had one ruler, and in 1569 they agreed to have a common legislature
and an elective king. The Belarusians, who had retained their Greek Orthodox
faith, inclined toward the rising grand duchy of Moscow. In 1569, hard
pressed by the Russians under Ivan IV, Lithuania was joined with Poland by
the Union of Lublin to form a commonwealth. The Lithuanian aristocracy and
burghers became thoroughly Polonized. By the three successive partitions of
Poland (1772, 1793, 1795) Lithuania disappeared as a national unit and passed
to Russia. The
political union was induced by the threat of Russian conquest, but provided
little protection. As a result of the partitions of Poland in 1772, 1793, and
1795, Lithuania became a part of Russia, except for a small section awarded
to Prussia. Lithuanians became a completely subject people, but they staged
large-scale nationalist insurrections in 1812, 1831, 1863, and 1905. |
|||
|
Modern History A
Lithuanian linguistic and cultural revival began in the 19th cent., inspired
largely by the Roman Catholic clergy and accompanied by frequent anti-Russian
uprisings. During World War I (1914-1918) the German army occupied Lithuania,
but at the end of the war, on 16 February 1918 in Vilnius, the Council of
Lithuania could declare Lithuania an independent kingdom under German
protection. In November 1918 Lithuania became an independent republic. In
August 1922 the Lithuanian constituent assembly, in session since May 1920,
approved a constitution that proclaimed the country a democratic republic. The
republic resisted attacks by Bolshevik troops and by volunteer bands of
German adventurers, but in 1920 Vilnius was seized by Poland and Lithuania
remained technically at war with Poland until 1927. In 1923, Lithuania seized
the Memel Territory. On December 17, 1926, the army and nationalists, led by
the conservative statesman Antanas Smetona, engineered a coup d'état. All
liberals and leftists were expelled from the Seimas, which then elected
Smetona president, with Augustinas Voldemaras as premier. The virtual
dictatorship (1926–29) of Augustine Voldemaras was succeeded (1929–39) by
that of Antanas Smetona, and an authoritarian constitution on corporative
(fascist) lines became effective in 1938. |
|||
|
With the outbreak
of World War II and the partition of Poland by Germany and the USSR, the
Lithuanian and Soviet governments concluded a mutual-assistance treaty in
October 1939. Vilnius passed to Lithuania after the Soviet-German partition
of Poland in 1939, but a German ultimatum forced the restitution of Memel. A
new pro-Soviet government was installed in Lithuania the following June.
Shortly thereafter the Communist Working People's Bloc, the only political
party allowed to function, campaigned for inclusion of Lithuania in the USSR.
Political dissidents were rounded up, and the electorate voted, on July 14
and 15, 1940, in a single-slate parliamentary election. The new parliament
unanimously approved a resolution requesting incorporation of Lithuania in
the USSR. The Soviet government granted the request on August 3. and
Lithuania became a constituent republic of the USSR.the same day. The United
States and other democratic powers, however, refused to recognize the
legality of the Soviet annexation. When
Germany invaded Lithuania in June, 1941, there was an insurrection against
the Soviets and a provisional government was established, but Germany refused
to recognize Lithuanian independence, and the government was disbanded.
During the German occupation (1941–44) of Lithuania in World War II, the
considerable Jewish minority was largely exterminated. In 1944 the Communist
government returned. An anti-Communist guerrilla movement was active in the
late 1940s and early 1950s; meanwhile, there were massive deportations of
intellectuals and farmers to European Russia, Central Asia, and Siberia.
After the death of Joseph Stalin in 1953, repression eased somewhat, and
ethnic Lithuanians became prominent in the Communist elite. In March
1990, the Lithuanian parliament declared independence from the Soviet Union.
A referendum on independence passed in February 1991, and Lithuania's
independence was recognized by the Soviet Union on September 6th, 1991. In
1993, the last Russian troops were withdrawn, and Lithuania signed a free-trade
agreement with fellow Baltic states Estonia and Latvia. Lithuania officially became a member of the North Atlantic Treaty Organization on March 29, 2004. After depositing its instruments of treaty ratification in Washington, DC. Lithuania joined the European Union on May 1, 2004. |
|||
|
|
|||
|
The heraldry of the
lithuanian rulers is characterized by
the peculiarity of the relation between the personal arms and its supporters.
Initially the king and the grand dukes were symbolized by an imago
representing the ruler in his official dress, be it his official dress as a
king or as a grand duke. In the case of the royal official dress it consisted
of the king dressed in his official robes, crowned, keeping a sceptre and an
orb in his hands and sitting on a throne. This was quite the custom all over
Europe and as such the King of Lithuania styled himself like any other
European king. Such may also have been the case with the dukes and grand
dukes of Lithuania. These represented themselves as a warrior standing
upright or on horseback, in full
armoury, and armed with a sword or spear. These representations symbolize the
social status of the one represented: King, Grand Duke, Duke or Count without
them being individualized or identified by name or familiy-name. This was
initially also the case in Western Europe but there a badge in the form of a
shield charged with the personal emblem of the official was sometimes added
in the course of the 11th century and became the custom amongst the chivalry
in the 13th century. On their seals for administrative purposes, the
representation became then a phrase mentioning the name,
the status of warrior of the bearer and his military rank. This phrase
was repeated on the legend surrounding the seal. In Lithuania the custom
was only adopted at the end of the 14th century, the seal representing the
status of grand duke or duke. At the same time the Lithuanian rulers however
adopted their personal emblems. These were of the kind of tamgha’s glyphs
or cyphers borrowed from turkic culture and widely dispersed in the Golden
Horde of the time. These individual tamgha’s
were printed on coins of the Lithuanian rulers in the 14th century. By the sons of Algirdas
however, the Western European custom
of a shield emblazoned was introduced in Lithuania. The emblem chosen by
Wladislav Jagiello was a double cross, probably suggested by his father in
law and symbolizing Lithuania or the Land of the True Cross. Such a shield he
gave in the hands of his imago
representing him as a Grand Duke making the rider the supporter of his
arms. The irregulaty is that he derived his own personal arms from the rider
meaning Grand Duke and the shield meaning Wladislas Jagiello making indeed
the phrase “Wladislas Jagiello Grand Duke (of Lithuania)”.This occurred in
the time that the social status of the bearer of the arms was generally
symbolized by a crown or a helmet-and-crest placed on the upper rim of the
shield. Such a configuration however is not known from the time of Wladislas
Jagiello. The same phrase was used
by his successors, the shields representing Vytautas, Svitrigaila and
Sigismund. These arms are all comparable with the dynastical arms of other
European rulers, for example of the House of Anjou, of the House of France or
of the House of Castile. The arms of Wladislas however can be compared with
the double cross of Hungary, the white cross on red of the Holy Roman Empire
and the red cross on white of the Holy See. Soon the arms of the
several Lithuanian realms were united in one quartered shield, the rider of
course missing. At the end of the 15th century, with the coming into being of
the personal union between Lithuania and Poland both the dynastical arms of
Piast and Jagiello were united in a quarterly. Half a century later the
dynastical arms of the ruling prince of the union was added to this
quarterly, making in fact the dynastical arms Piast and Jagiello into the
arms of the Polish-Lithuanian realm. |
|||
|
|
|
||
|
Teutonic
Order |
Livonian Brothers of the Sword |
||
|
The first Lithuanian rulers to adopt a shield
charged with a rider were Vygantas and Jogaila in the year 1388, the last giving
the rider a shield with a double cross for difference and adding a dragon
below the feet of the horse. In fact the arms with a rider means: “The Warrior”
without any other addition. When the rider bears a blazoned shield the arms
of a specific person are created. Another addition, in this case the dragon
trampled by the horse makes the rider “The Victor (of Paganism)”. [1] As the
brothers of Jogaila clinged for some time to paganism both a shield with a
cross and a dragon under the feet of the horse could not be accepted by them.
For that reason probably, the successors and the brother of Jogaila had a
coat of arms for Lithuania charged with the Rider only, leaving him without a
name and the religion of the realm unnamed. Their personal arms in their quality
of a Grand Duke of Lithuania were made by adding a shield charged with their
personal emblem. Ć See: The Ruler. |
|||
|
6. Vygantas
baptized Alexander;
*after 1350 – † 28 June 1392 Prince of Kernavė |
|||
|
Seal of Vygantas,
1388 Polish Archives of
Historical Records, AGAD, parchment 4440th |
|||
|
7. Švitrigaila
baptized Boleslaw; ca. 1370 – 10 February 1452 in Lutsk Grand Duke of
Lithuania (1430–1432), ruler of Volhynia (1437-1452) |
|||
|
Č See
below |
|||
|
Vytautas Son of Kęstutis |
*1350-†1430 Vice-regent 1392-1401 Duke 1401-1430 |
||
|
After
Jogaila, Vytautas, a son of his uncle Kęstutis, who had received
Troki in 1345 succeeded Jogaila's
cousin, Vytautas, revolted against him in 1390, and two years later Jogaila recognized
him as vice regent in Lithuania. Vytautas made the grand duchy into a
prestigious state, and in 1401 Jogaila created him a duke. Together, the
reconciled cousins decisively defeated the Teutonic Knights in 1410 at
Tannenberg and Novgorod. After 401
Vytautas could call himself Duke of Lithuania. For Vytautas the Great this meant that the arms with the rider, not
bearing a shield but a sword only, was adopted to symbolize Lithuania, other arms
symbolizing his other possessions.
Heraldic seal, 1404 Arms: Ľ: 1. Cross; 2. Rider to the
sinister; 3. Warrior with pavese; 4. A bear passant to the sinister. Legend: S. ALLEXANDRI ALIAS WITOLDI
DIGRA DUCIS LITHWANIE HERDIS TROCENS DNIQ RVCE
2nd quarter with a
rider on the heraldic seal of Vytautas, 1404 |
|||
|
Seal of majesty
1412 Figure: The Grand duke seated Arms: 1. A cross (Wolhynia); 2. Rider with sword (Lithuania); 3. Knight with spear and pavese (Troki);
4. A bear passant (Samogitia). Legend: SIGILLUM ALLEXANDRI ALIAS WITWDI MAGNI DUCIS LITHWANIE [.....]RUSSIE ETC.
Arms with rider
on the seal of majesty of
Vytautas, 1412 |
|||
|
Brother of Jogaila |
ca. 1370 –† 1452 Grand Duke of Lithuania 1430-1432 ruler of Volhynia 1437-1452 |
||
|
Svitrigaila
was a brother of Jogaila from the House of Lithuania-Vilnius. He however had not
the double-cross for emblem like his brother. Instead he may have used a coat
of arms for Volhynia (also: Lodomeria) being a white cross on a red field
(Gules, a cross Argent). These arms are known from the seal of Vytautas, 1404. |
|||
|
Sigismund Brother of Vytautas |
G.D. of Lithuania 1432-1440 |
||
|
Sigismund
was a brother of Vytautas and belonged
to the House of Lithuania-Troki The arms
of Lithuania are on his seal of Majesty
Seal of Majesty, 1436 Figure: Sigismund
seated with crown and sword. Arms:
(Clockwise) Lithuania, Russia, Troki, Wolhynia Legend: X S. MAYESTATIS
MILITI PRINCIPIS DNI SIGISMUNDI DEI GRACIA MAGNI DUCIS LITWANIE RUSSIE ┼C
Arms of Lithuania |
|||
|
Kasimir |
*1427-†1492 G.D. of Lithuania
1440-1492 King of Poland
1446-1492 |
||
|
Arms of
Lithuania. 1491 From: Heber Copy of Plato’s Works
(Incunabula Q. 881 P5.Lf 1491) [2] |
|||
|
Alexander |
*1461-†1506 G.D. of Lithuania
1492-1506 King of Poland
1501-1506 |
||
|
Alexander was
born as son of the King Casimir IV
Jagiellon of Poland and Elisabeth Habsburg of Hungary,
daughter of the King Albert of Hungary.
Heraldic seal of
Alexander, 1492 Arch
Krakau, Gum. 53 Arms: Lithuania Legend: S ALLEXANDRI MAG DUCIS
LITVANYA RV5E 3C From
1501, with the accession of Kasimir's son, Alexander I, Lithuania and Poland
had one ruler, and in 1569 they agreed to have a common legislature and an
elective king.
Heraldic seal of
Alexander, 1503 LVIA, F. 1135, ap. 23, b.
524, Nr. 2. (Gum. 148) Arms: Lithuania. Legend: S .
ALLEXANDRI . MAG . DVCIS . LITWANYE . RVSIE .E. |
|||
|
Personal Union with Poland |
1506-1569 |
||
|
|
|||
|
Sigismund I, the
Elder |
1506-1548 |
||
|
Heraldic seal,
1520 (Gum. 149) Arms: Lithuania. Legend: SIGISMUN . DEI . GRA . MAG . DUC . LITVA.
Great Seal of
Sigismund I, 1506-‘48 Ć 72 mm. LVIA F. 1135 AP. 23, c. 524, no. 3rd Arms: Lithuania Legend: SIGISMVNDVS MAGNVS DVX LITHWANIE RVSSIE SAMAGITHIE ETC3
Arms of Lithuania 1520ca Sammelband
meherere Wappenbüchern, Bayrische Staatsbibliothek München On a medal of 1527 the
rider was given the personal arms of Jogaila.
The arms of Lithuania on a medal of Sigismund I,
1527 At about the same time the difference between the
arms of Lithuania and the arms of the ruler of Lithuania was created by crowning these arms. This
crown replaced the crest of a pair of wings on former arms. |
|||
|
Sigismund II Augustus |
1548-1572 |
||
|
Smaller seal of
Lithuania, 1559 Ć 38mm LVIA F. 1135 AP. 1, c.
23rd (Gum. 28) Arms: Lithuania. Legend: SIGISMUDUS AUGUS REX POLONIA DUX LITWANIE E ....
Smaller seal of
Lithuania, 1564 Ć 35mm LVIA F. 1135 A P.
4, c. 357, l.2nd
Smaller seal of
Sigismund II Augustus 1572 LMAB f1-180 Arms: Lithuania Legend: SIGISMVDVS : AVGVS: REX POLON. MA. DVX
LITVANIAE : |
|||
|
Polish-Lituanian
Commonwealth |
1569-1795 |
||
|
|
|||
|
Henry of Valois |
1573-1575 |
||
|
|
|||
|
Stefan Bathory |
1575-1586 |
||
|
Arms of Lithuania,
1581 From Gvagnini, Alexander: Sarmatić Europeć
Descriptio, quć regnvm Polonić, Litvaniam, Samogitiam, Rvssiam, Massoviam, Prvssiam,
Pomeraniam, Livoniam et Moschoviam, Tartarićqvs. Spirć, MDLXXXI. P. 44
Heraldic
seal, 1586 Arms.: Lithuania. Legend: STEPHANUS DEI GRACIA REX POLONIE MA DUX LITVA. (Gum. 150) When the Third Lithuanian Statute was compiled
after the union of the Grand Duchy of Lithuania with Poland in 1569, and was ratified by
Sigismund III Vasa in 1588, the uncrowned arms of Lithuania with the shield
became obsolete. At the same time an achievement for Lithuania appeared,
consisting of the crowned arms of Lithuania supported by two angels or
allegorical figures. Ć The Achievement |
|||
|
Sigismund III Wasa |
1587-1632 |
||
|
Wladyslaw IV Wasa |
1632-1648 |
||
|
Johan II Casimir
Wasa |
1648-1668 |
||
|
|
|||
|
Michael
Wisniowiecki |
1669-1673 |
||
|
Arms of Lithuania
from the “Titularnike”, 1672 The
legend reads Герикiи кнзь литоскiи (Arms Lithuanian Knight). These arms in the Russian Titularnike may have been gathered from
a source almost a hundred years old in 1672. Five years earlier, in 1667, Smolensk, Sewersk and Kiev had been captured by
Tsar Alexis of Russia. For that reason the arms of some parts of Lithuania
are also in the Titularnike. The
shield of the rider is Or, a double
cross Gules wich became the shield of the rider of Russian Lithuania. |
|||
|
Johan III Sobieski |
1674-1696 |
||
|
August II, the Strong of Saxony |
1697-1704 |
||
|
Stanislas
Leszczynski |
1704-1709 |
||
|
August II, the Strong of Saxony |
1709-1733 |
||
|
Stanislas
Leszczynski |
1733-1736 |
||
|
August III of
Saxony |
1733-1763 |
||
|
Stanislas II
Augustus |
1764-1795 |
||
|
|
|||
|
Russian Rule |
1795-1918 |
||
|
As a
result of the partitions of Poland in 1772, 1793, and 1795, Lithuania became a
part of Russia, except for a small section awarded to Prussia. Lithuanians
became a completely subject people, but they staged large-scale nationalist
insurrections in 1812, 1831, 1863, and 1905. In the
Russian part the governorates of Vilnius, Kaunas, Grodno, Minsk, Mogilev and
Vitebsk were created. Soon the
arms of Lithuania were changed by Tsar Paul I (1796-1801) They are in the The
Manifesto on the Complete Arms of the All-Russian Empire, fol. 11б issued in 1800. [3]
That is: The Grand Duchy has a coat of arms with a
silver knight in armory on a rearing horse with a sabre in his right hand and
a shield with a golden cross on his left arm. After the
insurrections of 1812 and 1830 a coat of arms for the northern territories,
including Poland and Lithuania, was adopted at the accession of Tsar
Alexander II (1855-’81)
Arms of the
North-Eastern territories (in the larger achievement
of the Russian Empire as adopted 1856.12.08) Arms: Tierced in pairle 1. Gules, a rider
in armoury Argent, swinging a sword, his shield Argent a patriarchal cross
Gules, the horse rearing Argent its clothes Azure (Lithuania); 2. Or, a bear
rampant Sable (Samogitia); 3. Or, a rider in armoury, swinging a sword, his
shield Argent, a patriarchal cross Gules, the horse running Sable, its
clothes Gules and a chief of Poland: Gules, an eagle Argent (Bialystok). [4] Polish
insurrection of 1863:
Heraldic seal
1863 Arms: Tierced in pairle of Poland,
Lithuania and Kiev. Crown: Royal Crown Legend: RZAD NARODOWY KOMITET
LITEWSKI. Ć Polish Lithuanian Commonwealth: January
Uprising |
|||
|
Vilnius Governorate |
|||
|
The Vilna Governorate
(1795–1915); also known as Lithuania-Vilnius Governorate (1801 –’40 was
created after the Third Partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth in
1795. It was part of the Lithuanian General Governorate, which was called the
Vilnius General Governorate after 1830, and was attached to the Northwestern Krai.
Arms: Gules, a rider in full armory,
swinging a sword, on his left arm a shield Argent, a Russian Orthodox cross
Gules, his horse Argent, bridled and clothed Gules. Crown: The Russian Imperial Crown Garland: Branches of oak Or and a ribbon and bow
Azure of the Order of St. Andrew. Granted 1878.07.05 |
|||
|
Kaunas Governorate (formerly Samogetia or Zemaiciai) |
|||
|
Formed on
18 December 1842 by order of tsar Nicholas I from the western part
of Vilna Governorate, ratified 1 July1843.
Arms: Azure the War of 1812 Memorial
Argent, on its top a Russian Orthodox cross Or, and on the four columns golden
eagles. Crown: The Russian Imperial Crown Garland: Branches of oak Or and a ribbon and bow
Azure of the Order of St. Andrew. Granted 1878.07.05 |
|||
|
Suwalki Governorate (now N-E. Poland) |
|||
|
In 1867
Suwałki Governorate was split off from Augustów Governorate but
comprised most of its territory. After World War I the governorate was
eventually split between Poland and Lithuania, mostly along ethnic lines. The
Polish part, known as Suwałki Region, was incorporated into the
Białystok Voivodeship. In Lithuania the ethnographic region Suvalkija
was named after the governorate.
Arms: Or, a fir-tree on a hill proper,
and two bars wavy Azure over all. Crown: The Russian Imperial Crown Garland: Branches of oak Or and a ribbon and bow Azure of the Order of St.
Andrew. Granted 1869.02.25 |
|||
|
Lithuanian Lands |
|||
|
Arms of the
Lithuanian lands, 1882 As on the larger Russian
Imperial Achievement The arms of
the Lithuanian lands were quarterly enté en point and an escutcheon in
nombril point: 1. Parted
per fess, the first Gules, an eagle Argent; the second Or, a rider full
armoury Azure swinging a sword, his shield Argent, an eight-pointed cross
Gules, his horse Sable its three-pointed saddlecloth Gules bordered Or, for
Bialystok. 2. Or, a
bear rampant Sable, eyed and langued Gules, for Samogitia 3.
Argent, a rider in full armoury Sable, swinging a sword, its hilt Or, his
shield Gules, a six-pointed cross Argent, his horse Sable harnessed Argent
and Gules, for Polotzk 4. Gules,
a rider in full armoury Argent swinging a sword, his shield Argent, his horse
Argent, saddled Gules, its three-pointed saddleclothes Or, bordered Azure,
for Vitebsk. 5.
Argent, a fox reguardant Gules for Smolensk In
nombril point Gules, a rider in full armoury Argent, swinging a sword and
with a shield Argent, a six-pointed cross Gules, his horse Argent, its
three-pointed saddlecloth Gules, bordered Or, for Lithuania. [5] |
|||
|
Lietuvos Respublika |
02.11.1918-1940 |
||
|
While
restoring the independent Lithuanian state in 1918-19, due care was taken to
restore the state emblem too. A special commission was set up to analyse the
best 16th century specimens of Vytis to design a state emblem. Only the crest
with the grand duke's headgear was rejected. The Vytis was the state emblem
of the Republic of Lithuania until 1940.
Arms of Lithuania By Antanas
Žmuidzinavičius, 1918 [6]
Stamp with arms of Lithuania, 1919 In August
1922 the Lithuanian constituent assembly, in session since May 1920, approved
a constitution that proclaimed the country a democratic republic. Since then three versions of the national emblem
were in use. 1. The rider with a blue shield charged with a golden
double cross. From 1925 the design of Juozas Zikaras was the best known
version.
Vytis on coins,
1925 Juozas Zikaras’s design 2. The arms
with the Vytis on a red shield with a riveted iron frame of Antanas
Žmuidzinavičius 3. The arms with the Vytis on a red background
bearing a shield with a golden double cross on a red shield, surrounded by a
purple mantle, lined ermine and crowned with a Grand Ducal crown. On the
reverse of the state flag and on coins
there appeared the so-called Columns of Gediminas.
Columns of Gediminas on the reverse of the State
Flag Adopted 01.08.1922 and
abolished 15.06.1940 |
|||
|
Goldcoin of Simon Boccanegra Doge of Genua (1339-’44) |
Beside the
Lithuanian national coat of arms with the Vytis
two other historical symbols have been used in the Lithuania public life
since the 14th century: the double cross and Gediminaičių
stulpai (the Columns of the Gediminas Family). The last was in fact the emblem
of Kęstutis (1345-’82) but this has since been supposed
to have been the emblem of Gediminas. An other theory was that the emblem was
borrowed from Genuese coins from Moncastro/Akkerman with the portico of the
palace of the Doge in Genua. [7] These coins were common in the time of
Gedimias and in that way came to be,
it was speculated, the charge
of his arms. Both the
cross and the emblem of Gediminas were recognised as Lithuanian national
symbols by the Supreme Soviet of the SSR of Lithuania, 11th term, 10th
session in November 1988. |
||
|
|
|||
|
Lietuvas Taryu Socialistine Respublika |
21.07 & 03.08.1940 – 1990 |
||
|
When on
15 June 1940 Lithuania was occupied and annexed by the Soviet Union, the symbol
of the Vytis came to be viewed as hostile to the new authorities and its
representation became punishable (during Stalin’s rule this could mean
imprisonment or even deportation). A new
emblem was designed representing the usual hammer-and-sickle and rising sun
within a garland of all vassals of the Soviet Empire. It was:
National emblem of Lithuania, 1940-‘90 Arms: A hammer and sickle in saltire, in base a
rising sun Or. Garland: Ears of wheat and branches of oak proper. Motto: VISU SALIU PROLETARAI VIENYKITES! on the dexter and ПРОЛЕТАРИИ ВСЕХ СТРАН СОЕДИНЯЙТЕСЬ! on the sinister; LTSR in base,
all in white lettering on a ribbon gules. By Constitution, 25th of August 1940, art.
116. The
section in the Constitution about the national emblem of the Lithuanian
Socialist Soviet Republic reads: Государственняый
герб
Литовской
Советской
Социалистистицескй
Республика
состоит из
золотых
серпа и
молота на
белом фоне б
солнечных
лучах и
обрамленных
колосъями и
дубовыми
листъями, с
надписиями
на
литовском и
пусском
языках
«Пролетарии
всех стран,
соединяйтесиъ!
» В
верхней
цасти герба
находитеся
пятиконецная
звезда, а в
нижней его
цасти буквы: «LTSR» Cтатья 116 Конституции Литовской ССР (29.08.1940)
|
|||
|
German Occupation |
1941-1944 |
||
|
When
Germany invaded Lithuania in June, 1941, there was an insurrection against
the Soviets and a provisional government of of Lithuania (Laikinoji Vyriausybė) was
established during the last days of the Soviet occupation and the first weeks
of German Nazi occupation. It was secretly formed from the members of the Lithuanian Activist Front (LAF) on 22 April 1941, and announced on 23 June,
1941. Germany however refused to recognize Lithuanian independence, and the
government was dissolved on 5 August 1941. Instead it became the
Generalbezirk Litauen with the capital Kaunas (Kauen) in the Reichskommisariat Ostland (the other
Generalbezirke being Estland, Lettland and Weißruthenien). In public
life the German swastika and the German eagle were introduced. They were
attached on the wall behind the General commissioner and on his platform at
meetings and also on stamps and proclamations.
Anti-Russian meeting in about 1944 On the wall a swastika between
two coats of arms of Lithuania, apparently showing a double cross charged
with a Vytis. The text on the banner reads: VERZIANTIS BOLSEVIKAMS I MUSU
KRASIA KOVOSIME UZ KJEKVIENA ZEMES PEDA !! (Fight for every foot of earth
against the Bolsheviks encroaching to our country) After the
war the Socialist Republic and its emblem were restored by the Russians. |
|||
|
Lietuvos Respublika |
11.03.1990 - present |
||
|
It was
only in 1988, when a revival movement began in Lithuania, that the Vytis was
again legalized as a national symbol. As of 11 March 1990 the Vytis is once
again the official state emblem and symbol of the Republic of Lithuania. On
April 10, 1990 the Supreme Council of Republic of Lithuania approved the
description of the state emblem and determined the principal regulations for
its use.
The
national coat of arms of the republic of 1918-1940 was
restored on 4 September 1991. It was published in Ехо Литьвы № 176, 10 септября 1991, c. 1. The decree reads: закон Литовской
Республики о
бнесении
изменений в
Закон
Литовской
Республики “О Гербе
Литовского
государства” Верховный
Совет
Литовской
Рецпублики
постановляет:
Статью 1
Закона
Литовской
Республики
“О Гербе
Литовского
государсцтва”
изложить
так: “Статя 1.
Герб
Литовского
государства
представляет
собой
изображение
Витиса: на
красном
фоне
гербового щита
всадник в
доспехах
себристого
цвета на
белом коне,
держащий в
правой пуке
поднятый
над половой
меч
серебристого
цвета. У левого
плеча
всадника
щит
годубого
цвета с изображением
двойного
креста
золотистого
цвета. Седло
коня, попона,
уздечка,
ремни - голубого
цвета.
Рукоятка
меча, удила
уздечки, стремя
и шпоры,
металлические
креплення ножен
и снаряженя
коня -
золотистого
цвета”. Председятелъ
Верховного
Совета
Литовской
Республики В.
ЛАНДСБЕРГИС Вильнюс, 4 септября 1991 г The
national emblem was confirmed by Constitution of 1992, together with the flag
and the national anthem: CONSTITUTION OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA (Approved by the citizens of the Republic of
Lithuania in the Referendum on 25 October 1992) THE
LITHUANIAN NATION - having
established the State of Lithuania many centuries ago, - having
based its legal foundations on the
Lithuanian Statutes and the Constitutions of the Republic of Lithuania, - having
for centuries defended its freedom and independence, -
having preserved its spirit, native language, writing, and
customs, -
embodying the inborn right of each person and the People to live and create
freely in the land of their fathers and forefathers -- in the independent
State of Lithuania, -
fostering national concord in the land of Lithuania, -
striving for an open, just, and harmonious civil society and law-governed
State, by the will of the citizens of the reborn State of Lithuania, approves
and declares this CONSTITUTION Chapter 1 The State of Lithuania Article
15 The
colours of the State flag shall be yellow, green, and red. The State
emblem shall be a white Vytis on a red background. The State
flag and emblem and their use shall be established by law. |
|||
|
|
|||
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS HERBO, KITŲ HERBŲ IR HERBINIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMAS 1990
m. balandžio 10 d. Nr. I-130 Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas nustato Lietuvos valstybės herbo ir
nacionalinių simbolių aprašymą, taip pat jų ir kitų
herbų bei herbinių ženklų kūrimo ir oficialaus naudojimo
Lietuvos Respublikoje tvarką. 2. Šis įstatymas netaikomas privačių juridinių ir
fizinių asmenų herbinių ženklų ir simbolikos
sričiai. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Lietuvos valstybės herbas – Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas ir šiame įstatyme aprašytas
oficialus valstybės simbolis, kurį gali naudoti šiame ir kituose
įstatymuose nustatyti subjektai. 2. Heraldika – herbų, nacionalinių
simbolių, herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir
herbinių antspaudų tyrimo, kūrimo ir naudojimo sritis. 3. Heraldinis projektas – (toliau – projektas) teisės
aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas piešinys, kurio pagrindu
gaminamos herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai
ir kiti heraldikos objektai. 4. Herbas – teisės aktų nustatyta
tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities,
savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas
simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam jis sukurtas. 5. Herbinė vėliava – teisės
aktų nustatyta tvarka sukurta ir patvirtinta vėliava, kurios
pagrindą sudaro herbas arba herbo figūra ir jų spalvos. 6. Herbinis antspaudas – šio įstatymo nustatyta tvarka
patvirtintas ženklas su Lietuvos valstybės, apskrities, savivaldybės,
miesto, miestelio ar kaimo herbu, skirtas valstybės ar savivaldybės
subjektų dokumentų tikrumui ir juos išdavusiam subjektui
patvirtinti. KEISTA: 2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010
07 01) (Žin., 2010, Nr. 48-2295) 7. Herbinis ženklas – teisės aktų
nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas teisėjo, prokuroro, mero ar
seniūno skiriamasis ženklas, skirtas šių asmenų pareigoms ar
statusui pabrėžti. 8. Herbo etalonas – (toliau – etalonas) teisės aktų
nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas nekintamas herbo pavyzdys, kurio
pagrindu gaminamos herbų kopijos, kuriami kitų heraldikos
objektų projektai. 3
straipsnis. Herbų,
herbinių vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių
antspaudų kūrimo ir naudojimo principai 1. Lietuvos
Respublikos piliečiai, kiti asmenys privalo gerbti herbus, herbines
vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus. 2. Herbai,
herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi
atitikti savo etalonus ir projektus, šio įstatymo ir Lietuvos heraldikos
komisijos patvirtintų heraldikos taisyklių nustatytus reikalavimus,
būti tvarkingi, nenublukę, nesusidėvėję ir
nesugadinti. 3. Herbuose,
herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose, herbiniuose
antspauduose negali būti simbolių ar kitokių ženklų,
kurie yra susiję su tautinės, rasinės, religinės,
socialinės ar kitokios nesantaikos ar neapykantos skleidimu, taip pat
prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės
normoms. 4. Kai naudojamas
Lietuvos valstybės herbas, jam turi būti skiriama garbingiausia
vieta. 5. Naudoti herbus,
herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus,
neatitinkančius savo etalonų ir projektų, taip pat pažeidžiant
šį įstatymą ir kitus teisės aktus, draudžiama. 6. Teisėjo ir
prokuroro herbinių ženklų naudojimo tvarką nustato šis ir kiti
įstatymai. ANTRASIS SKIRSNIS LIETUVOS
VALSTYBĖS HERBAS IR NACIONALINIAI SIMBOLIAI 4 straipsnis. Lietuvos
valstybės herbas ir jo aprašymas 1. Lietuvos
valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas
baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo,
laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą
(sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo
mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas,
gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų
žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai
sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai). Lietuvos valstybės herbo
etalono piešinys pateiktas šio įstatymo 1 priede. 2. Lietuvos heraldikos
komisija rengia ir teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos valstybės
herbo etaloną, jį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Respublikos
Prezidento teikimu. Lietuvos valstybės herbo etalonas saugomas
įstatymo nustatyta tvarka. 3. Lietuvos
valstybės herbo etalonas negali būti naudojamas kaip heraldinis
pagrindas kitiems herbams ar simbolikai kurti. Kiti herbai negali būti
tapatūs Lietuvos valstybės herbui. 4. Lietuvos
valstybės herbas herbinėse vėliavose, herbiniuose ženkluose,
institucijų ir įstaigų iškabose turi atitikti šio
įstatymo 1 priede pateiktą Lietuvos valstybės herbo etalono
piešinį. 5. Lietuvos
valstybės herbas herbiniuose antspauduose, dokumentų blankuose,
uniformų skiriamuosiuose ženkluose turi atitikti šio įstatymo 2
priede pateiktus Lietuvos valstybės herbo etalono adaptuotus pavyzdžius
(piešinius). 5 straipsnis. Lietuvos
valstybės herbo naudojimas 1. Lietuvos
valstybės herbą dokumentų blankuose, herbiniuose antspauduose,
antraštiniuose puslapiuose, institucijų ir įstaigų leidiniuose
bei iškabose naudoja: 1) Lietuvos
Respublikos Seimas, jam atskaitingos valstybės institucijos, Seimo
kanceliarija; 2) Respublikos
Prezidentas ir Respublikos Prezidento kanceliarija; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Vyriausybės kanceliarija, ministerijos, Vyriausybės įstaigos,
įstaigos prie ministerijų, Vyriausybės atstovai ir
Vyriausybės įgaliotiniai; KEISTA: 1. 2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo
2010 07 01) (Žin., 2010, Nr. 48-2295) 2. 2013 01 17 įstatymu Nr. XII-158 (nuo
2013 05 01) (Žin.,
2013, Nr. 11-502) 4)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas; 5)
Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalinė teismų administracija; 6)
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, teritorinės
prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas,
jo teritorinės įstaigos ir specialios paskirties įstaigos prie
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ir jos teritoriniai
padaliniai, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos, teritorinės ir specializuotos policijos
įstaigos; 7)
Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, konsulinės
įstaigos ir šių atstovybių bei įstaigų padaliniai,
taip pat specialiosios misijos, esančios užsienio valstybėse; 8)
Lietuvos heraldikos komisija; 9)
valstybinės mokslo, tyrimo ir studijų institucijos bei švietimo
įstaigos; 10)
savivaldybių, neturinčių nustatyta tvarka patvirtinto
savivaldybės herbo, institucijos, savivaldybių institucijoms
pavaldžios įstaigos, savivaldybės administracijos padaliniai,
valstybės tarnautojai bei darbuotojai; 11)
savivaldybių, turinčių nustatyta tvarka patvirtintą savo
herbą, administracijos padaliniai, įgyvendinantys valstybines
(perduotas savivaldybėms) funkcijas, seniūnai, įstatymų
nustatyta tvarka atlikdami notarinius veiksmus ir tvirtindami oficialiesiems
testamentams prilyginamus testamentus, kaimo gyvenamųjų
vietovių ir miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos
įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių
centrų seniūnijas) seniūnai, registruodami mirtis; 12) notarai,
antstoliai. 2. Lietuvos
valstybės herbas naudojamas: 1) Respublikos
Prezidento vėliavoje; 2) Lietuvos
kariuomenės, jos pajėgų rūšių, junginių,
dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų
vėliavose ir štandartuose; 3) Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų ir kitų teismų
teisėjų herbiniuose ženkluose, prokuroro herbiniame ženkle; 4) asmens
tapatybės kortelėse, pasuose, vairuotojo, valstybės tarnautojo
ir kituose oficialiuose pažymėjimuose bei dokumentuose; 5) Lietuvos
Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pastatuose,
kuriuose vyksta balsavimas, vykdant rinkimus ir referendumus, taip pat
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintuose
rinkimų ir referendumų dokumentuose; 6) valstybės
sienos ženkluose. 3. Lietuvos
valstybės herbas gali būti naudojamas: 1) Lietuvos banko
blankų dokumentuose, herbiniame antspaude, iškaboje, antraštiniuose
puslapiuose ir leidiniuose; 2) ant pinigų; 3) krašto apsaugos
sistemos karių ir statutinių valstybės tarnautojų uniformų
skiriamuosiuose ženkluose; 4) ant pašto
ženklų. 4. Valstybės
herbas nuolat iškabintas: 1) Lietuvos
Respublikos Seimo posėdžių salėje; 2) Lietuvos
Respublikos Vyriausybės posėdžių salėje; 3) Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo posėdžių salėje; 4) Lietuvos
Respublikos Aukščiausiojo Teismo, jo senato ir kitų teismų
posėdžių salėse; 5) Lietuvos
Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių
salėje; 6)
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko darbo kabinete; 7)
Respublikos Prezidento rezidencijos darbo kabinete; 8)
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko darbo kabinete; 9)
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko darbo kabinete; 10)
Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų darbo kabinetuose; 11)
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro darbo kabinete; 12)
Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo kabinete; 13)
Lietuvos kariuomenės vado, Jungtinio štabo viršininko, kariuomenės
pajėgų rūšių ir karinių dalinių vadų darbo
kabinetuose; KEISTA: 2011
03 31 įstatymu Nr. XI-1305 (nuo 2011 04 16) (Žin.,
2011, Nr. 46-2157) 14)
Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių
įstaigų bei jų padalinių, specialiųjų
misijų, esančių užsienio valstybėse, vadovų darbo
kabinetuose. 5.
Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti numatyta ir kitų
juridinių asmenų, turinčių teisę naudoti Lietuvos
valstybės herbą, taip pat kitų Lietuvos valstybės herbo
naudojimo atvejų. 6.
Antspaudų su Lietuvos valstybės herbu apyvartą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymas. KEISTA: 2011
05 19 įstatymu Nr. XI-1396 (nuo 2011 08 01) (Žin.,
2011, Nr. 68-3225) 6 straipsnis. Lietuvos nacionaliniai simboliai 1.
Lietuvos istoriniai nacionaliniai simboliai yra dvigubas kryžius ir
Gediminaičių stulpai. Jų etalonus Lietuvos heraldikos
komisijos teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. 2.
Dvigubas kryžius vaizduojamas geltonas (auksinis) mėlyname skyde ir yra
sudedamoji Lietuvos valstybės herbo dalis. Šis simbolis gali būti
naudojamas ir savarankiškai tiek su skydu, tiek be jo. 3.
Gediminaičių stulpai vaizduojami geltoni (auksiniai) raudoname
skyde arba be jo. 4.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų simbolių etalonus saugo Lietuvos
heraldikos komisija. Kitos valstybės ir savivaldybių institucijos
ir įstaigos šiuos simbolius gali naudoti tik suderinusios jų
projektus su Lietuvos heraldikos komisija. TREČIASIS SKIRSNIS KITI HERBAI IR HERBINIAI ŽENKLAI 7 straipsnis. Apskrities herbas KEISTA: 2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010 07 01) (Žin., 2010, Nr. 48-2295) 1.
Apskrities herbas naudojamas reprezentacinėms reikmėms, taip pat
organizuojant apskrities renginius. 2.
Asmenys gali naudoti apskrities herbą tik turėdami Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sutikimą,
išskyrus atvejus, kai apskrities herbas ar jo atvaizdas naudojami leidybos,
mokslo ir visuomenės informavimo srityse. 8 straipsnis. Savivaldybės, miesto, miestelio ir kaimo herbas 1.
Savivaldybės herbą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka
naudoja savivaldybės institucijos, įstaigos, savivaldybių
administracijos padaliniai ir valstybės tarnautojai bei darbuotojai. 2.
Savivaldybės herbas yra jos centro herbas. Kai savivaldybės centras
nėra savivaldybės teritorijoje, savivaldybės herbas yra
didžiausio savivaldybės teritorijoje esančio miesto herbas arba
kitas patvirtintas herbas. Šiuo atveju sprendimą dėl
savivaldybės herbo priima savivaldybės taryba. 3.
Savivaldybės herbas naudojamas savivaldybės institucijų,
įstaigų ir savivaldybės administracijos padalinių, kurie
neturi įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų herbų,
savivaldybės vėliavoje, herbiniuose antspauduose, dokumentų
blankuose, iškabose, merų ir seniūnų ženkluose.
Savivaldybės institucijos, įstaigos pavadinimas herbiniame
antspaude, dokumentų blanke ir iškaboje turi sutapti. 4. Savivaldybės herbas yra savivaldybės nematerialusis
turtas. Kiti asmenys jį gali naudoti tik savivaldybės tarybos
nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai herbas ar jo atvaizdas naudojami
leidybos, mokslo ir visuomenės informavimo srityse. 5. Miesto, miestelio ir kaimo herbo naudojimo tvarką nustato
savivaldybės taryba. 6. Mero ženkle ir seniūno ženkle atvaizduojamas atitinkamos
savivaldybės miesto, miestelio ar kaimo herbas. 7. Antspaudų su savivaldybės herbu apyvartą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos antspaudų apyvartos įstatymas. KEISTA: 2011 05 19 įstatymu Nr. XI-1396 (nuo 2011
08 01) (Žin., 2011, Nr. 68-3225) KETVIRTASIS SKIRSNIS HERBŲ IR
HERBINIŲ ŽENKLŲ ETALONAI IR PROJEKTAI 9
straipsnis. Herbų,
herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių
antspaudų etalonai ir projektai 1. Šio įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti herbų,
herbinių vėliavų, herbinių ženklų, herbinių
antspaudų etalonai ir projektai yra oficialūs dokumentai,
patvirtinantys herbų, herbinių vėliavų, herbinių
ženklų, herbinių antspaudų tapatumą jų etalonams ir
projektams. Jų pagrindu gaminami atitinkami herbai, herbinės
vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai. 2. Vienas etalono ir
projekto egzempliorius saugomas Lietuvos heraldikos komisijoje, kitas – pas
herbo ar herbinio ženklo naudotoją. 3. Teisėjo ir
prokuroro herbinių ženklų etalonai ir projektai saugomi Lietuvos
heraldikos komisijoje. 10 straipsnis. Etalonų ir projektų tvirtinimas ir derinimas 1.
Apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių ir
kaimų herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina
Respublikos Prezidentas. 2.
Savivaldybių patvirtintų herbų pagrindu jų herbinių
vėliavų, herbinių antspaudų, taip pat merų ir
seniūnų ženklų projektus, suderinusi su savivaldybės
taryba, tvirtina Lietuvos heraldikos komisija. 3.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų, kitų
teismų teisėjų herbinio ženklo etaloną ir projektą,
suderinęs su Lietuvos heraldikos komisija, tvirtina Respublikos
Prezidentas. 4.
Prokurorų herbinio ir prokuroro ženklo, garbės ar kitų
pasižymėjimo ženklų etalonus ir projektus, suderinęs su
Lietuvos heraldikos komisija, tvirtina Respublikos Prezidentas. 5.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, mokslo ir
studijų institucijos, valstybės pareigūnai, kurie pagal
įstatymus ir kitus teisės aktus turi teisę naudoti herbus,
herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus, derina
jų etalonus ir projektus su Lietuvos heraldikos komisija. 6.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos,
išduodančios oficialius dokumentus: asmens tapatybės korteles,
pasus, valstybės tarnautojų pažymėjimus, vairuotojo
pažymėjimus ir kitus dokumentus, kuriuose yra naudojamas Lietuvos
valstybės herbas ir (ar) savivaldybės herbas, derina šių
dokumentų pavyzdžius su Lietuvos heraldikos komisija. 7.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar kiti
subjektai, savo uniformų skiriamuosiuose ženkluose naudojantys Lietuvos
valstybės herbą, nacionalinius simbolius, kitus herbinius ženklus,
taip pat garbės ar pasižymėjimo ženklus, numatytus įstatymuose
ar kituose institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės
aktuose, derina jų projektus su Lietuvos heraldikos komisija. 11 straipsnis. Patvirtintų etalonų patikslinimas arba
pakeitimas 1.
Patikslinti arba pakeisti patvirtinto herbo etalono figūrą ar
spalvas galima tik turint Lietuvos heraldikos komisijos ir etaloną
patvirtinusios institucijos pritarimą dėl tokio keitimo tikslingumo
(nauja ikonografinė medžiaga, herbo keitimo pagrįstumą patvirtinantys
istorijos šaltiniai). 2.
Patikslintas arba pakeistas etalonas ir jo pagrindu parengti projektai
tvirtinami šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka. PENKTASIS SKIRSNIS LIETUVOS HERALDIKOS KOMISIJA 12 straipsnis. Lietuvos heraldikos komisija 1.
Lietuvos heraldikos komisija (toliau – Komisija) yra Respublikos Prezidento
sudaryta ir jam atskaitinga valstybės institucija. 2.
Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,
įstatymais, kitais teisės aktais ir Respublikos Prezidento
patvirtintais Komisijos nuostatais. 3.
Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per du mėnesius parengia savo
veiklos metų ataskaitą, ją pateikia Respublikos Prezidentui ir
viešai paskelbia. 13 straipsnis. Komisijos sudarymas 1.
Komisiją sudaro devyni nariai. Jos pirmininką ir pavaduotoją
šešeriems metams ir kitus narius penkeriems metams skiria Respublikos
Prezidentas. Komisijos narių kadencijų skaičius neribojamas. 2.
Komisijos nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos
Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį
universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų
metų heraldikos ar jai artimos srities mokslinio ar praktinio darbo
patirtį. 3. Komisijos vadovas
yra Komisijos pirmininkas. Pirmininko nesant jo pareigas eina Komisijos
pirmininko pavaduotojas. 4. Komisijos
pirmininkas ir nariai iš pareigų atleidžiami: 1) pasibaigus
kadencijai, jeigu nebuvo paskirti naujai kadencijai; 2) atsistatydinę
savo noru; 3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas, pagal įstatymus nesuderinamas su
Komisijos nario pareigomis; 4) dėl sveikatos
būklės, jei teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad
Komisijos narys negali eiti pareigų; 5) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 5. Komisijos nariams
už darbą mokama įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. 14 straipsnis.
Komisijos funkcijos, uždaviniai ir teisės 1.
Komisija: 1)
formuoja darnią Lietuvos Respublikos heraldikos sistemą; 2)
koordinuoja Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų bei
įstaigų, teismų, mokslo ir studijų institucijų,
valstybės pareigūnų, kurie įstatymų nustatyta tvarka
gali turėti herbinį ženklą, istorinių ir naujų herbų,
herbinių vėliavų, herbinių antspaudų ir kitų
herbinių ženklų kūrimą; 3)
sprendžia bendruosius heraldikos norminimo klausimus, atsižvelgdama į
Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos
mokslo tendencijas; 4)
ugdo pagarbą heraldikos simbolikai, propaguoja heraldikos žinias; 5)
nustato taisykles, reglamentuojančias herbų, herbinių
vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų
kūrimą; 6)
vykdo kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytus uždavinius. 2.
Komisija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius: 1)
teikia Respublikos Prezidentui išvadas ir pasiūlymus dėl
parengtų etalonų tvirtinimo; 2)
derina ir tvirtina projektus; 3)
prižiūri herbų, herbinių vėliavų, herbinių
ženklų ir herbinių antspaudų naudojimą; 4)
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų,
mokslo ir studijų institucijų prašymu teikia išvadas dėl
pagamintų herbų, herbinių vėliavų, herbinių
ženklų ir herbinių antspaudų tapatumo jų etalonams ir
projektams; 5)
kaupia Komisijos archyvui perduotus patvirtintus etalonus, projektus,
surinktą rašytinę ir ikonografinę medžiagą, tyrimus ir
užtikrina jų apsaugą; 6)
renka ir tiria Lietuvoje ir užsienio valstybėse esančią
Lietuvos heraldikos medžiagą; 7)
konsultuoja istorinių herbų atkūrimo ir naujų herbų,
taip pat herbinių vėliavų, herbinių ženklų,
herbinių antspaudų kūrimo, naudojimo ir propagavimo
klausimais, teikia metodinę paramą herbų, herbinių
vėliavų, herbinių ženklų ir herbinių antspaudų
kūrėjams ir tyrėjams. 3.
Komisija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius ir
atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę: 1)
neatlygintinai gauti ir rinkti informaciją iš visų Lietuvos
Respublikos institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų apie heraldikos objektų naudojimą; 2)
neatlygintinai naudotis valstybės archyvuose, muziejuose ir bibliotekose
saugoma istorine heraldikos medžiaga istoriniams herbams atkurti; 3)
teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti valstybės ir
savivaldybių institucijų bei įstaigų, teismų, mokslo
ir studijų institucijų, valstybės pareigūnų
posėdžiuose ir pasitarimuose, kuriuose svarstomi su Lietuvos heraldika
susiję klausimai, teikti pasiūlymus, kaip spręsti šiuos
klausimus; 4)
rengti heraldikos leidinius ir parodas. 4.
Komisijos veiklą užtikrina Respublikos Prezidento kanceliarija. ŠEŠTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 15 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo priežiūra 1.
Šio įstatymo įgyvendinimą prižiūri Komisija,
savivaldybėse – savivaldybės administracijos direktorius ar jo
įgalioti asmenys, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemų
savarankiškuose kariniuose daliniuose ir padaliniuose – atitinkamai krašto
apsaugos ministras ar vidaus reikalų ministras arba jų
įgalioti asmenys. 2. KEISTA: 2010 04 13 įstatymu Nr. XI-745 (nuo 2010 07 01) (Žin., 2010, Nr. 48-2295) Už
Lietuvos valstybės herbo, herbinių ženklų ir herbinių
antspaudų naudojimą valstybės ir savivaldybių
institucijose, įstaigose yra atsakingi: 1)
Lietuvos Respublikos Seime – Seimo kancleris; 2)
Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidento kanceliarijos
kancleris; 3)
Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Vyriausybės kancleris; KEISTA: 2013
01 17 įstatymu Nr. XII-158 (nuo 2013 05 01) (Žin.,
2013, Nr. 11-502) 4)
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame
Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – teismo kancleris,
kituose teismuose – teismo pirmininkas; 5)
kitose valstybės institucijose ir įstaigose, Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir
specialiosiose misijose – jų vadovai; 6)
savivaldybių institucijose – savivaldybės vadovas. 3.
Herbų gamybą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotos institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais
norminiais teisės aktais. 16 straipsnis. Atsakomybė 1.
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų
nustatyta tvarka. 2.
Lietuvos valstybės herbo išniekinimas baudžiamas įstatymų
nustatyta tvarka. LIETUVOS
RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKAS
V. LANDSBERGIS ______________ Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 1 priedas Lietuvos valstybės herbo etalono piešinys
______________ Lietuvos Respublikos
valstybės herbo, kitų herbų
ir herbinių ženklų įstatymo 2 priedas Lietuvos
valstybės herbo etalono adaptuoti pavyzdžiai (piešiniai)
I. Lietuvos valstybės herbo adaptacija – kontūras Spalvinti pagal
etaloną
II. Lietuvos
valstybės herbo adaptacija Spausdinti šviesia
spalva tamsiame fone
III. Lietuvos
valstybės herbo adaptacija Spausdinti raudona
spalva
IV. Lietuvos
valstybės herbo adaptacija Valstybės
įstaigų blankams ir leidimams
V. Lietuvos valstybės herbo adaptacija be skydo
VI. Lietuvos
valstybės herbo adaptacija antspaudams ______________ |
|||
|
|
|||
|
|
|||
© Hubert de
Vries 2006-01-10. Updated 2016-03-10
Heraldry of the World